Klientai, partneriai ir vyriausybės vis dažniau reikalauja, kad pramonės gamintojai kuo labiau sumažintų savo poveikį aplinkai, todėl tvarumas tampa išlikimo klausimu. Pramoninė gamyba Lietuvoje gali siekti tvarumo diegdama ekologinio projektavimo principus, mažindama energijos suvartojimą ir skatindama žiedinės ekonomikos praktiką.
Lietuva, kaip žalesnės ateities siekianti valstybė, aktyviai integruoja tvarumą į savo pramonės sistemą. Tačiau įsipareigojimas siekti moksliškai pagrįstų tikslų mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį arba siekti neutralaus anglies dioksido kiekio tikslų turi būti paremtas patikimais veiksmais. Ekologinio projektavimo sąvoka suteikia pramonės gamintojams puikią galimybę tai įgyvendinti.
Pramonė Lietuvoje - ar ji tvari?
Per pastarąjį dešimtmetį pramonė Lietuvoje nuolat augo, tapdama pažangiosios gamybos ir technologijomis grindžiamos gamybos centru. Tvarumas tampa vis labiau neatsiejama šalies pramonės politikos dalimi, atspindinčia tiek ES direktyvas, tiek Lietuvos įsipareigojimą mažinti anglies dioksido išmetimą. Lietuvos įmonės diegia ekologiškas technologijas, naudoja atsinaujinančiąją energiją ir diegia naujoves, kad pasiektų tvarumo tikslus.
Pavyzdžiui, pramonės gamintojai imasi ekologinio projektavimo, kad sukurtų priemones ir procesus, kurie mažina atliekų kiekį, didina energijos vartojimo efektyvumą ir skatina žiedinę ekonomiką. Šios pastangos ne tik atitinka platesnę Lietuvos aplinkosaugos politiką, bet ir padeda pramonės įmonėms išlikti konkurencingoms pasaulinėse rinkose, kuriose tvarumas yra pagrindinis vertės pasiūlymas.
Lietuvos pramonės pažanga rodo, kaip tvarumas ir ekonomikos augimas gali koegzistuoti kartu, atveriant kelią ateičiai pasirengusiam gamybos sektoriui.
Pramoninės gamybos ir tvarumo ryšys
Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, pramonės sektorius, apimantis apdirbamąją pramonę, sunaudoja apie 50 proc. pasaulio energijos išteklių ir išmeta apie penktadalį visų pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Kalbant apie „Atlas Copco“ gaminius ir įrankius, daugiau kaip 90 proc. šių išmetamųjų teršalų susidaro po gamybos etapo, kai gaminiai yra naudojami. Jei galima daryti prielaidą, kad šis skaičius galioja visoje pramoninės gamybos rinkoje, tuomet ekologinio projektavimo koncepcija gali turėti realią tvarią reikšmę.
Tvarumo sprendimai
Pirmą kartą 1996 m. pristatytas ekologinis projektavimas - tai požiūris į gaminių ir paslaugų projektavimą, kai ypatingas dėmesys skiriamas gaminio poveikiui aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą. Kitaip tariant, ekologinis projektavimas - tai procesas, kurio metu į projektavimą ir kūrimą įtraukiami aplinkosaugos aspektai, siekiant sumažinti gaminių poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą - nuo gamybos, naudojimo iki perdirbimo ar šalinimo.
Ekologinis projektavimas yra žiedinės ekonomikos pagrindas ir ne tik kuria naudą aplinkai, bet ir suteikia gamintojams didelį potencialą sutaupyti lėšų ir padidinti veiklos efektyvumą.
“Ekologinis projektavimas - tai naujų ar patobulintų produktų, kurie teikia tvarią ir apčiuopiamą naudą klientams produktyvumo, energijos vartojimo efektyvumo ir mažesnių išlaidų per visą produktų gyvavimo ciklą, projektavimas ir efektyvi gamyba.”
Zeba Usmani Ekologinio projektavimo inžinierė „Atlas Copco“ MVI pramonės padalinyje
Tvarumo sprendimai pramoninėje gamyboje - tai ekologiško dizaino, efektyvaus išteklių naudojimo ir poveikio aplinkai mažinimo per visą gaminio gyvavimo ciklą derinys. Šie sprendimai apima:
Gamyba
- Naudoti patvarias medžiagas, darančias mažesnį poveikį aplinkai
- Gamybos procese naudoti mažiau medžiagų
- Naudoti perdirbtas ir lengvai perdirbamas medžiagas
- Gamybos procese naudoti mažiau išteklių, pavyzdžiui, energijos
- Mažiau teršti aplinką ir kurti mažiau atliekų
Naudojimas
- Mažinti produktų platinimo poveikį aplinkai
- Užtikrinti, kad galutiniai klientai, naudodami gaminius, naudotų mažiau išteklių
- Užtikrinti, kad galutiniai klientai, naudodami gaminius, mažiau terštų aplinką ir kurtų mažiau atliekų
- Optimizuoti produktų funkcijas ir užtikrinti veiksmingą ir tinkamą aptarnavimą
Perdirbimas arba išmetimas
- Sudaryti sąlygas ir supaprastinti pakartotinį naudojimą ir perdirbimą
- Sumažinti išmetimo poveikį aplinkai
Įgyvendindamos šiuos sprendimus, bendrovės kaip „Atlas Copco“ demonstruoja, kaip tvarumą galima sklandžiai integruoti į kiekvieną pramoninės gamybos etapą.
„Tensor ITB-A“ veržliasukis yra puikus pavyzdys, kaip ekologinio projektavimo principai gali padėti sukurti įrankius, kurių poveikis aplinkai yra gerokai mažesnis ir atitinka šiuolaikinius tvarumo tikslus.
Tensor ITB-A veržliasukis
Realus ekologiško gamybos įrankio, kurį šiandien galima įsigyti rinkoje, pavyzdys yra „Atlas Copco Tensor ITB-A“ kampinis akumuliatorinis veržliasukis.
„Atlas Copco“ siekis - sumažinti bendrą, pavyzdžiui, gaminamos transporto priemonės pėdsaką. Tai darant didelę reikšmę turi mūsų surinkimo sprendimų ir įrankių medžiagų pasirinkimas, perdirbamumas, eksploatavimo trukmė ir energijos vartojimo efektyvumas. Į tai jau seniai sutelkėme dėmesį “, - sako Zeba Usmani.
Tensor ITB-A - tai rankinių, belaidžių, akumuliatorinių įrankių asortimentas, kurie dėl savo energijos vartojimo efektyvumo ir lengvo išardymo bei perdirbimo paprastumo, palyginti su ankstesnės kartos modeliais, turi 62 proc. mažesnį CO2 pėdsaką. Išmanieji įrankiai turi bendrą integruotą valdiklio platformą, kuri valdo įrankį ir realiuoju laiku integruojasi į gamybos sistemą. Todėl gamyklose sumažėja techninės įrangos ir įrangos poreikis bei energijos sąnaudos.
"Konstrukcija su integruotu valdikliu pašalina poveikį aplinkai ir klimatui tiekimo grandinėje dėl fizinių valdiklių gamybos ir transportavimo. Kadangi naudojant „Tensor ITB-A“ sunaudojama mažiau energijos, sumažėja ir anglies dioksido pėdsakas, ir kliento išlaidos. Be to, įrankis sukurtas naudojant 34 proc. perdirbtų medžiagų“, - sako Zeba Usmani.
